Apie šiuolaikinę juvelyriką, projektą ir parodą „Materijų skambesys“
Šios parodos koncepcija netiesiogiai susieja juvelyriką ir tradicinį japonų meną – ukijo-ė graviūras. Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika. Paroda nedidelė, bet joje galima išvysti įvairių idėjų, medžiagų ir atlikimo technikų. Parodoje dalyvauja patyrę menininkai, kurie jau sėkmingai garsina Lietuvos vardą užsienio parodose, ir tie, kurie dar tik pradeda savo kelią šioje meno srityje. Eksponuojami kūriniai iš metalo, medžio, stiklo, akmens ir kitų medžiagų.
Kas gi vienija konceptualiąją juvelyriką ir japonų ukijo-ė graviūras? Tai atida niuansams ir detalėms, rafinuotumas, subtilumas, estetinė švara ir harmonija. Parodos tikslas – pateikti lankytojams juvelyrikos kūrinius, kurie peržengia ribą iš taikomojo į vaizduojamąjį meną. Konceptualioji juvelyrika (metalo plastika, mažoji plastika, šiuolaikinė juvelyrika) tapo savarankiška meno šaka. Lietuvos juvelyrai kuria dirbinius, kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir drauge kuria trimačius objektus, papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalų dirbinį, apeliuoja į intelektualųjį, emocinį žmogaus suvokimo lygmenį. Šiuolaikinėje lietuvių juvelyrikoje klesti technikų, medžiagų ir tendencijų įvairovė. Paskutiniais dešimtmečiais juvelyrikoje įsivyravo demokratija – nuo tradicinio autoriaus papuošalo, kuriamo privačiam užsakovui, iki parodai skirto konceptualaus meninio objekto. Tendencijų įvairovę skatina ir skirtingose mokyklose išsilavinimą įgyjantys juvelyrai, aktyvi parodinė veikla. Juvelyrikoje savitai reiškiasi ir iš kitų sričių atėję menininkai. Pasikeitė požiūris į medžiagas – „nuvainikuotos“ brangios ir pradėta kurti iš įvairiausių. Juvelyriniam dirbiniui šalia aukso ir sidabro naudojami plastikas, medis, kailis, audinys, oda, vaškas ir kt. Originalumas, idėja, netikėti sprendimai tampa vertybėmis. Kūriniai, taikant įvairias atlikimo technikas, įgyja netikėtumo elementų. Jie tampa įvairesni, laisvesni, išradingesni. Paroda skirta lankytojams, kurie domisi šiuolaikine juvelyrika, ir tiems, kurie žavisi japonų kultūra.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė ukijo-ė – japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių kolekcijų. Nuo 2003 m. šios japonų graviūros eksponuojamos Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijos „Provincijos dvaras“ Rytų meno galerijoje. Ši 21-os graviūros kolekcija yra stilinga ir vientisa, atspindi kasdienio gyvenimo temas – tai gamtos ir miesto vaizdai, kabuki teatro aktorių ir geišų portretai, istorinės ir mitologinės scenos. Vienas iš minėtose japonų graviūrose vaizduojamų žanrų – peizažas, todėl kilo idėja parodą eksponuoti japoniško akmenų sodo stiliumi. Juvelyrikos eksponatai vitrinose sudėlioti lyg miniatiūriniai akmenų sodai su miniatiūrinėmis skulptūromis. Paroda papildyta japoniško akmenų sodo fragmentais. Dzeno šventikai kuria įvairius raštus, kad susikauptų ir pajustų vidinę harmoniją. Šį pojūtį norime pasiūlyti ir parodos lankytojams. Taip pat parodoje galima rasti stendinės informacijos apie Lietuvos juvelyrikos istoriją.
Parodoje eksponuojamų kūrinių autoriai: Edvinas Busarovas, Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Marytė Dominaitė, Simonas Dūda, Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, Romualdas Inčirauskas, Karina Kazlauskaitė, Laima Kėrienė, Ieva Laskevičiūtė, Sandra Malaškevičiūtė, Aurelija Šimkutė ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto metalo plastikos specialybės studentai. Paminėti autoriai yra profesionalai, pripažinti menininkai, jie dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėse parodose. Dalis jų yra ne tik juvelyrai, bet ir kitų profesijų atstovai: aktyvūs įvairių meninių veiklų dalyviai, organizatoriai, edukatoriai.
Edvinas Busarovas – menininkas, kuriantis mažosios plastikos skulptūras iš aukso, sidabro, stiklo emalio ir brangiųjų metalų. Jis taip pat fotografas, audiovizualinių menų specialistas, dailininkas, restauratorius, muzikantas. Romualdas Inčirauskas – skulptorius, medalininkas, tapytojas, dėstytojas, profesorius, trienalių dalyvis. Marytė Dominaitė – aktyvi menininkė, nuolatinė emalio bienalių dalyvė, menininkų simpoziumų organizatorė, tarptautinių juvelyrikos konkursų žiuri narė, emalio meno edukacijų vadovė. Laima Kėrienė – tarptautinio juvelyrikos konkurso „Atsitiktiniai širdies dūžiai“ komisijos vadovė, Vilniaus dailės akademijos profesorė. Juvelyrė Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – tarptautinių parodų dalyvė. Parodose jos kūriniai reprezentuoja lietuvių juvelyriką. Aurelija Šimkutė –juvelyrė ir skulptorė, kurianti savito stiliaus metalo plastikos darbus. Šios autorės darbai puikiai iliustruoja tą ribą, kai jau keblu pasakyti, ar tai juvelyrika, ar skulptūra. Beveik kiekvieno parodos autoriaus kūriniuose susipina skirtingos meno ir amatų rūšys, įvairios medžiagos ir technikos. Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės darbai puikiai patvirtina šį teiginį. Kūriniuose autorė naudoja netikėtus, buitinius objektus ir jungia juos įvairiomis technikomis, panaudoja tekstilės meną. Jaunesniosios kartos menininkai dar labiau nepaiso ribų – į meną įtraukia ir gamtos mokslus, manipuliuoja chemijos mokslo žiniomis. Kūriniams naudoja su juvelyrika nesusijusius objektus, kuria savas technikas. Lankytojams gali būti sudėtinga identifikuoti panaudotas medžiagas ar technologijas. Taip kuria menininkė Ieva Laskevičiūtė. Anot jos, „šiuolaikinėje juvelyrikoje be technologijos, koncepto, formos ir medžiagos ieškojimo būsi tik amatininkas. Jeigu nori būti menininkas, reikia pasitelkti visus šiuos kriterijus ir dar daugiau“. Karinos Kazlauskaitės kūryboje – ne tik konceptualusis papuošalo menas. Menininkė kuria instaliacijas, videoperformansus, fotokoliažus. Šiai autorei svarbi medžiaga – nuo organinės gamtinės iki sintetinės. Juvelyrė Sandra Malaškevičiūtė parodai pateiktais kūriniais įrodo, kad viskas, ko reikia grožiui sukurti, yra aplink mus. Prie jūros rasta šakelė, miške aptiktas kankorėžis gali tapti juvelyrinio dirbinio pagrindiniu komponentu. Tai sujungia gamtą ir juvelyriką bei tampa ekologiško meno apraiška. Kai kurie menininkai lieka ištikimi vienai medžiagai, tačiau kūriniai kalba taip pat išraiškingai. Simono Dūdos objektai – jaukūs, mieli ir netikėti metalo plastikos objektai.
Dauguma juvelyrų yra baigę Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą. Vyresniosios kartos menininkai juvelyrikos mokėsi Estijos (Talino) dailės institute. Parodoje didelė dalis eksponuojamų kūrinių yra esamų ir buvusių studentų darbai. Eksponuojami jaunųjų juvelyrų studijų ir baigiamieji darbai, kurie išraiškos priemonėmis, kūrybiniais sprendimais ir techniniu atlikimu nenusileidžia patyrusių menininkų darbams ir sėkmingai papildys lietuvių juvelyrikos meną.
